BUCK-TICK – Memento Mori

author: Hellen

Memento Mori – tai jau septynioliktasis BUCK-TICK pilnas albumas, kuriuo grupė tarsi pradeda antrąją savo 20-ties metų erą. Kaip ir visada, iki paskutinės albumo dainos niekada negali žinoti, ko reiktų šį sykį tikėtis iš nepailstančių muzikantų. Memento Mori albumas vėl išsiskiria savo unikalumu, šiek tiek apžvelgdamas ir prisimindamas net pačią grupės pradžią bei vis dar atrasdamas kažką visiškai naujo ir negirdėto.

Būsimo albumo įvaizdį jau buvo pradėję kurti du singlai: HEAVEN (2008.12.17.) ir GALAXY (2009.01.14.). Abu tarsi tęsiantys COSMOS temą, tačiau kartu ir visai skirtingi. HEAVEN singlas buvo kurtas su idėja, kad kažkas liktų ilgam, kad būtų paliestos šiek tiek sudetingesnės mintys ir gilesni jausmai ir nepasimirštų bėgant laikui. Tuo tarpu GALAXY atspindėjo grupės gitaristo ir pagrindinio kompozitoriaus Imai Hisashi tikslus Memento Mori albumui – padaryti jį kuo paprastesnį, lengvesnį ir gaivesnį. Tai jam pavyko puikiai, kadangi albumas, skirtingai nuo pastarųjų dviejų, neapsiribojo jokia muzikinį stilių varžančia tema ir leido išplėsti galimybes.

Memento Mori albumas prasideda iškart nubloškiančia ir trankia daina Makka na Yoru, kur net sunku atskirti instrumentų garsus. Sudaromas įspūdis, tarsi jiem net nereikia įsibėgėti, tarsi tai bus vėl kažkas naujo ir stebinančio. Makka na Yoru dainą, kurios žodžius išklausius nekyla abejonių, kad daina buvo rašyta vokalisto Sakurai Atsushi, keičia Les Enfants Terribles, ženklindama dvejų dešimtečių tarpą nuo FOR DANGEROUS KIDS, kartu parodydami, kad BUCK-TICK moka kartu ir keistis, ir likti tokie patys.

GALAXY daina įneša naują dvelksmą, kažkas paprasto, visiem gerai pažįstamo, bet vistiek neįtikėtinai mielo. Sakurai Atsushi teigė, kad kurdamas šiai dainai žodžius norėjo, kad BUCK-TICK galėtų girdėti visi, patys įvairiausi žmonės. „Yra žmonių, kurie stengiasi nepasiduoti ir juda pirmyn net kai aplink vien nesėkmės ir smurtas.“ sako Sakurai „Manau, ši stiprybė eiti pirmyn ir nepasiduoti reikalauja labai daug drąsos, taigi ši daina tokiems žmonėms. Noriu suteikti jiems vilties ir svajonių, norėčiau juos apgint, kad ir toliau turėtų drąsos judėti į priekį.“

Iš tikrai stebinančių ir dar negirdėtų dainų būtų galima išskirti Coyote, Memento Mori ir Serenade-Itoshi no umbrella- dainas. Visos jos labai skirtingos, bet ir negirdėtos: Coyote stebina savo garsu, kadangi toks ritmas dar nebuvo sutiktas BUCK-TICK diskografijoje, Serenade-Itoshi no umbrella- šalia itin linksmo skambesio elektrinių gitarų prideda ir armonikos garsus, o Memento Mori net sunku pradėti apibūdinti, šią dainą reikia išgirsti kiekvienam atskirai ir greičiausiai visi nustebę pasakys „Kas čia?..bet tikrai įdomu!“.

BUCK-TICK visuomet išliks grupė, kurią būtina išgirsti. Jie jau seniai įrodė savo stebinančius gabumus veržlumą, kuris dar ir dabar niekur nedingsta, o tik auga. Sunku nemėgti tokių dainų, kaip Jonathan Jet-Coaster, Suzumebachi ar Tenshi wa Dare da, kurios, rodos, iškart užkrečia. Ar dainų kaip Message, kur savo gitaros nepamirštamą skambesį dar sykį priminė Hoshino Hidehiko. Yra netgi Lullaby-III, sveikinanti velnius ir demonus dar iš 13kai wa Gekkou (2005.06.04.) albumo. Memento Mori albumą sudaro iš viso 15 dainų, kurių stilių galima įvardint tik kaip „BUCK-TICK“.