Interviu su Sadie

author: polina ir Non-Non - translation: Ieva

© Sadie

Neseniai išleidę pirmąjį pilną albumą MASTER OF ROMANCE grupė Sadie sutiko su JaME pasidalinti savo istorija, mintimis apie albumą, koncertus užsienyje ir kita.

Gal galėtumėte prisistatyti mūsų skaitytojams?

Mao:Aš esu vokalistas Mao.
Tsurugi:Aš esu gitaristas Tsurugi.
Mizuki:Aš esu gitaristas Mizuki.
Aki: Aš esu Aki, groju bosine gitara.
Kei: Esu būgnininkas Kei.

Kaip atsirado pavadinimas Sadie?

Mao: Prieš susikuriant Sadie mano gyvenime buvo daug blogų dalykų ir liūdesio, tad sugalvojau grupę pavadinti "sadness" (liūdesio) tema, nes tokia nuotaika buvo mano viduje. Pavadinimas "Sadie" iš to ir kilo.

Kokia grupės idėja?

Mao:Šiuo metu grupės idėja plečiasi, bet kai tik susikūrėme, norėjome išreikšti skausmą, liūdesį ir beviltiškumą. Apie tai ir dainuojame.

Kaip susikūrė grupė?

Mao: Kai iširo mano buvusioji grupė, vienerius metus nedainavau jokioje grupėje. Per tuos metus atsitiko daug dalykų, keletas jų ypač pakeitė mano gyvenimą. Kai sugalvojau įkurti grupę, pirmiausia pasikviečiau bosistą Aki ir su juo kalbėjomės apie grupės idėją: "Norime sukurti štai tokią grupę" ir planavome kartu (pasisuka į Aki), tiesa?
Aki:Taip. (juokiasi)

Aki, ką pamanei, kai tavęs pirmą kartą paklausė apie grupę? Ar galvojai, kad iškart ir pradėsi dirbti su Mao ?

Aki: Kai man pirmąkart pasakė apie grupę, tikrai tą pačią minutę nepasakiau "taip" (juokiasi). Tačiau nusprendžiau dirbti su Mao, nes jo grupės idėja buvo labai panaši į mano viziją po išėjimo iš buvusios grupės.

Kaip vėliau sutikote kitus grupės narius?

Mao: Su kiekvienu nariu tai įvyko skirtingai, bet ieškojome jų įvairiai: stebėdami savo akimis, klausydami ausimis ir ,aišku, bandydami pažinti jų asmenybes. Tik taip galėjome sukurti mūsų idėją atitinkančią grupės sudėtį.

Ar jūs abu lankėtės įvairiuose kitų grupių pasirodymuose norėdami surasti narių savajai grupei?

Mao ir Aki: Taip.

Kada ir kaip pradėjote muzikinę karjerą? Kas įkvėpė jus pradėti muzikuoti?

Mizuki: Kai mokiausi mokykloje, grojau vienoje grupėje.

Kokia tai buvo grupė?

Mizuki: Na, tai buvo tikra visual kei stiliaus grupė (juokiasi).

Ar toje grupėje grojai gitara?

Mizuki: Ne, tiesą sakant, tada grojau bosine gitara. Vien tik todėl, kad daugiau nebuvo kam ja groti (juokiasi).

Bet vėliau nusprendei nebegroti bosine gitara ir užimti gitaristo vietą.

Mizuki: Labai ilgai norėjau groti gitara, tačiau taip jau gavosi, kad teko groti bosine. Tada dar galvojau, kad baigsiu mokslus, stosiu į koledžą, bet staiga suvokiau, kad noriu groti grupėje. Nuo to laiko nebesimokiau ir atsidaviau muzikai (juokiasi).
Kei: Aš grojau nuo mokyklos laikų, tačiau tik savo malonumui, nemąsčiau apie muzikanto karjerą. Kai baigiau vidurinę mokyklą išvykau į Osaką dirbti. Tada gavau kvietimą iš draugo "Kodėl gi mums neįkūrus grupės?". Sutikau. Taip ir pradėjome. Tuo metu, kai supratau, kad noriu rimtai muzikuoti, mano draugas nusprendė pasitraukti. Jaučiausi tikrai blogai ir mintis rimtai užsiimti muzika tapo dar stipresne.
Mao: Iš pradžių apie muziką galvojau šiek tiek miglotai. Nemąsčiau, kad noriu pragyventi iš muzikos. Paprastai tariant, juk kai kažkas pradeda groti kažkokiu instrumentu, tikrai negalvoja, kad užsidirbs pinigų pragyvenimui vien iš muzikos. Tokia mintis kartais ateina vėliau, gal tik mažoji dalis žmonių ją turi ir nuo pat pradžių. Grupėje grojau nuo vidurinės mokyklos, o galutinai apsisprendžiau paskirti gyvenimą muzikai, kai įstojau į universitetą, studijavau Didžiojoje Britanijoje, grįžau ir mečiau mokslus. Ilgai galvojau, ką norėčiau veikti, norėjau grąžinti gyvenimą į tikrąsias vėžias. Tada ir suvokiau, kad noriu gyventi kurdamas muziką, nesvarbu, kad galėjau būti labai neturtingas.

Niekada nemąstei būti ne vokalistu, o kažkuo kitu?

Mao: Ne, nemąsčiau. Nors iš pradžių grojau gitara, bet nustojau dar vidurinėje mokykloje. Dainuoti man patinka labiau.
Aki: Pianinu grojau nuo vaikystės ir tęsiant tai įkūriau grupę. Neatsimenu smulkmenų... Tačiau apie nieką, išskyrus muziką, negalvojau. Viskas vyko natūraliai (juokiasi).
Tsurugi: Apie muziką, kaip apie dalyką, iš kurio noriu gyventi, pradėjau galvoti kai mokiausi koledže. Kai baigiau vidurinę mokyklą, jau buvau susidomėjęs muzika, tad įstojau į muzikos technikos koledžą, mokyklą, kurioje mokoma dirbti su garsu - garso inžinieriais ar įrašų kompanijose. Tada staiga suvokiau "Ne, noriu būti scenoje". Kalbėjausi su tėvais, artimaisiais, ieškojau kito koledžo, tačiau supratau, kad viskas priklauso nuo manęs, nors ir yra koledžų, kuriuose galima išmokti pagrindinių dalykų. Galvojau, kad jei jau šitaip gavosi, mėginsiu groti pats. Jaučiausi taip pat, kaip Aki - norėjau savo gyvenimą skirti muzikai. Manau, kad ir aplinka man buvo labai palanki. Aš laimingas, kad galiu tęsti savo muzikinę veiklą.

Koks yra jūsų muzikinis įkvėpimas? Iš kokių kitų įvykių gaunate idėjų?

Aki: Įkvepia viskas: garsai, kuriuos girdžiu, žmonės, su kuriais bendrauju ir taip toliau. Manau, kad viskas turi įtakos, tarkim, kad ir ši muzika, grojanti kaip fonas mūsų pokalbiui, be abejo ir pats interviu - visa tai gali įtakoti mūsų muziką.

Jūs dažnai vadinami visual kei stiliaus grupe, tačiau jūsų įvaizdis yra panašus į kitus bendrus metalo muzikos įvaizdžius. Kaip jaučiatės vadinami visual kei? Ar apibūdinate save kaip šio stiliaus atstovus?

Sadie:Taip! Mes esame visual kei.

Ar nebandote šiai nuomonei priešintis?

Aki: Ne, visiškai ne.
Tsurugi: Mes galbūt ir galime atrodyti kaip metalo muzikos grupė, nes mūsų muzikoje labai išsiskiria gitaros ir būgnų garsai. Tačiau tai tik technika, kuria išreiškiame savo muziką, ji gali keistis. Mes neturime nustatytos vienos koncepcijos, sakykim, kad turime groti tokią muziką, nes esame su tokiu makiažu.

Kaip kuriate savo dainas? Koks yra dainų kūrimo,idėjų realizavimo procesas ir ar visi nariai dalyvauja dainų kūrime?

Aki: Kiekvienas narys įrašo savo demo dainas, jas pristato ir pabandome studijoje jas pagroti.

Ar skirtingų narių demo dainų tipai labai skiriasi?

Aki: Na, kiekvieno narių charakteris atsiskleižia per šias demo dainas ir jų užbaigtumą. Sunku kažką pasakyti apie muziką ar žodžius...vienaip ar kitaip, tie kūriniai vėliau tampa užbaigtomis dainomis.
Tsurugi:Tie kūriniai turi būti įrašyti bent jau taip, kad visi penki nariai pasiklausę suprastų, ką nori padaryti demo dainą sukūręs narys. (juokiasi)
Aki: Kartais tai būna lygis, kai reikia idėją paaiškinti dar ir žodžiu, kad visi suprastų (juokiasi). Tačiau Tsurugi siekia geros kokybės.
Tsurugi: Aš tuos demo kūrinius stengiuosi kuo labiau ištobulinti, nes noriu grupės narius įtraukti į savo dainos pasaulį. Žinoma suprantu, kad visa yra Sadie pasaulio suvokimas, tačiau pirmą turiu dainą pristatyti nariams. Jei nesugebu net jų įtikinti savo daina, negalėsiu įtikinti ir klausytojų, todėl dings visa kūrinio prasmė. Todėl stengiuosi viską padaryti kuo geriau ir tada daina gimsta savaime.
Aki: Demo dainos yra tarsi paveikslėliai, tarsi abstraktūs vaizdiniai, tuo tarpu Tsurugi darbai yra daugiau eskizai.

Ar dažnai nutinka, kad demo juostose įrašyti kūriniai labai skiriasi nuo jų versijos, kai grojate kartu studijoje?

Aki: Žinoma, kad skiriasi. Bet jei manome, kad pakeitimai yra reikalingi, niekas dėl to nejaučia nuoskaudos.

Ar žodžius sukuriate vėliau?

Mao: Aš juos pritaikau jau užbaigtai dainai. Nors ir tai gali skirtis, nes pagrindinė dainos idėja gali būti vien žodžiai arba vien muzika. Dažnai savo žodžius sugalvoju paskutinę minutę, jau įrašius orkestrinę dalį, visus atskirus instrumentus ir pagrindinę melodiją. Turiu užrašų knygelę, kur rašau visas dainų žodžių idėjas ir ją naudoju, kai reikia išrinkti žodžius, geriausiai atitinkančius melodiją. Pasikliauju savo nuojauta.

Nevisi fanai supranta japonų kalbą. Ar galėtumėte jiems paaiškinti savo dainų prasmę? Kokia yra pagrindinė dainų tema?

Mao: Negalėčiau pasakyti vienos pargrindinės temos, bet dažniausiai išreiškiame savo jausmus ir jų pokyčius. Pavyzdžiui, kiekvienais metais turime maždaug 3 periodus tarp įrašinėjimo ir pasirodymų ir aš rašau apie savo jausmus tų periodų metu. Tai tarsi klausinėjimas 'Dabar galvoju tai. O apie ką mąstai dabar?". Noriu šiuos jausmus išreikšti tarsi tai būtų dienoraštis. Viskas yra tikrai tikra, nesvarbu, ar jaučiuosi pasiekęs dugną, ar tiesiog esu laimingas, rašau apie savo jausmus nuoširdžiai.

Kai kuriose dainose, pavyzdžiui, waver of darkness, yra nemažai angliškų žodžių. Kodėl kartais renkatės anglų kalbą?

Mao: Nebuvau sugalvojęs, kad ši daina turi būti japoniška, o ši - angliška. Tiesiog, kai galvojau apie dainos įvaizdį, angliškų žodžių skambesys geriau atitiko mano viziją. Jei dainai žodžiai tinka, nesvarbu, ar jie japoniški, ar angliški, ar abiejų kalbų mišinys.

Vasario 25 dieną Sadie išleido pirmąjį albumą MASTER OF ROMANCE. Kaip sekėsi įrašinėti albumą? Ar visas kūrimo procesas atitiko jūsų lūkesčius?

Aki: Viskas vyko puikiai. Vis dėlto visi mūsų planai buvo daugiau fantazijos, o realybė visada yra šiek tiek žiauri. Nors kai pabaigėme ir pažvelgiau į viską iš šalies, pagalvojau, kad galėjome užbaigti albumą geriau. Juk esu žmogus (juokiasi)

Ar pirma sugalvojote albumo idėją ir tada pradėjote kurti jam dainas?

Aki: Taip. Niekada nekūrėme dainų be idėjos, todėl viskas, ką iki šiol išleidome turėjo savo prasmę.

Šis albumas prasideda daina imaginary creature , tai tarsi uvertiūra su nuostabiais pianino garsais, Ice Romancer - labai stipri daina, o shingan turi tamsų ir sunkų skambesį. Albume skamba labai skirtingos dainos, pradedant Grieving the dead soul ir baigiant dramatiška Swallow Rain. Kai baigi klausytis albumo, jautiesi tarsi perskaitęs visą istoriją

Aki: Manau, kad kiekviena daina turi būti tarsi atskira istorija, tačiau mes gana preciziškai jas rikiavome, nes visas albumas irgi turi būti vienas kūrinys.

Mao, tavo balsas keičiasi kiekvienoje dainoje. Ar keiti dainavimo būdą, kad jis tiktų dainos idėjai?

Mao: Žinoma, yra dainų, kurias dainuoju paprastai, tuo tarpu kituose dainose noriu parodyti daugiau spalvų, todėl dainuoju skirtingai. Kai sakome "dainuoti", tai turi "vokalo" niuansą, tačiau man norisi savo balsą paversti "instrumentu". Manau, kad būtų šaunu tai pasiekti, galėčiau dainuoti įvairiais stiliais.

Šiame albume girdime įvairiausių dainų, paprastų kaip VIRTUAL FAKEMAN dramatiškų kaip Scarlet ir ageha no nakigara, užvedančių roko dainų, tokių kaip kagerou ir tokių, kaip Parasite scene,kuri turi grotesko skambesį.

Aki: Manau, kad nėrą prasmės kurti panašias dainas. Jei jau turime kažkokio tipo dainą, jos ir užtenka. Kurti panašias dainas yra...na suprantu, kad ir žodis "panašias" gali turėti daug prasmių, bet mes vis tiek bandome kaskart sukurti kažką naujo. Šitaip vėliau galime patys sau pasakyti, kad dainos yra skirtingos, nors kažkam kitam jos gali skambėti panašiai.

Kovo 18 diena yra jūsų ketvirtasis jubiliejus nuo pirmojo pasirodymo. Ar galvojate, kad Sadie pasikeitė per šiuos ketverius metus?

Aki: Negaliu pasakyti, kad labai pasikeitėme, bet dabar sugebame suprasti ir įžvelgti daugiau prasmingų smulkmenų ir būti realistiškesni. Manau, kad tai, kas buvo miglota ir neaišku dabar yra jau tapo suprantama.
Mizuki: Man pasikeitė tai, ką noriu išreikšti. Kai tik susikūrėme, mano įvaizdis buvo mergaitiškas ir aš turėjau ilgus plaukus (juokiasi). Tai buvo gana griežtas įvaizdis, tačiau dabar laisviau išreiškiu tai, ką noriu.

Kei, tu prisijungei kiek vėliau, ar buvo sunku priprasti naujoje aplinkoje?

Kei: Buvo sunku įsiminti dainas, tačiau su grupės nariais susidraugavau labai greitai.

Mao, ką galėtum pasakyti apie šiuos ketverius grupės gyvavimo metus?

Mao: Mes nepadarėme nieko didelio, tiesiog kopėme laiptelis po laiptelio ir tai gana gerai sekėsi. Jaučiu, tarsi po truputį užsidirbome tai, ką turime dabar. Nemanau, kad per šiuos metus įvyko kažkokių didelių pasikeitimų, aš vis dar einu savo keliu, keliu, kuriuo tikiu. Nors aplinka per šį laiką labai pasikeitė, viskas, ką dariau, padarė mane tokiu, koks esu dabar.
Aki: Esmė nepasikeitė. Manau, kad pagrindinę idėją sugebame išreikšti daugybe skirtingų būdų.
Tsurugi: Man šie metai buvo tokie sudėtingi, kad net neatsimenu, kada kas nutiko, ir kaip grupė augo, tarsi viskas vyko labai greitai (juokiasi). Tačiau pamenu, kad anksčiau savo nuomonę išreikšdavau tiek, kiek norėdavau. Vėliau supratau atsakomybę, ką turiu daryti, ir ką turėčiau daryti daugiau. Iš vaiko tapau suaugusiu (juokiasi).

Ar anksčiau pykdavotės?

Tsurugi: Na ir dabar pasitaiko nuomonių nesutapimų (juokiasi). Kadangi visi esame rimtai nusiteikę grupės atžvilgiu, manau, kad ginčai yra geras dalykas.

Kokie yra grupės narių vaidmenys grupėje?

Tsurugi: Nuo pat grupės susikūrimo kuriu grupės dainas. Prieš įrašinėjant dainas aš įrašau visų narių melodijas, viską sutvarkau ir siunčiu medžiagą įrašų kompanijai, kad štai tokią muziką ir dainas kursime. Taip pat aš kuriu daugiausia demo juostų. Turbūt žinote, kad jei per pasirodymus norime groti dainas, kurios būtų panašios į įrašytas, neužtektų 5 narių, todėl taip pat ieškau ir įrašinėju garsus, ieškau instrumentų, kurie reikalingi užbaigti dainoms per koncertus.

Aki: Narių vaidmenys gana daug keitėsi, bet aš dirbu viską, kuriu dainas ir dizainą. O, šitą irgi padariau aš (baksteli į Grieving the dead soul DVD viršelį). Šiuo metu aš ir Mao esame grupės lyderiai. Mano pagrindinis darbas yra priversti grupės narius padaryti kažką iš naujo, jei pavyko blogai (juokiasi). Galbūt kiti nariai kartais nepasako, ką galvoja, tačiau jei kažkas blogai, aš visada viską pasakau. Aš esu žmogus, kuris sako "Ne, daryk dar kartą" (juokiasi).

Ar Aki labai griežtas?

Tsurugi: Taip, jis toks griežtas!

Sadie: (visi pradeda juoktis)

Mao, vienerius metus praleidai Anglijoje. Koks buvo gyvenimas ten ir ko išmokai?

Mao: Viskas buvo normalu, ėjau į mokyklą, tada persikėliau į bendrabutį, kur turėjome savo kambarius ir bendrą virtuvę. Net nežinau, kodėl aš ten važiavau.

Argi ne dėl to, kad norėjai mokytis anglų kalbos?

Mao: Ne, ne dėl to. Japonijoje mokytis nebenorėjau, todėl nuvykau ten gauti motyvacijos. Tada supratau, kad noriu mesti mokyklą, kai grįšiu į Japoniją. Tai buvo daugiau mano asmeninis gyvenimiškas patyrimas, nei noras mokytis anglų kalbos.

Minėjote, kad gaunate daug gerbėjų laiškų iš užsienio. Ar planuojate koncertuoti užsienyje?

Aki: Gauname daug laiškų su šiuo klausimu. Aš norėčiau pasirodyti užsienyje.

O kaip dėl fanų iš užsienio narystės gerbėjų klube?

Aki: Šiuo metu ne tik fanai iš Japonijos gali tapti fanų klubo nariais, tačiau būtų smagu, jei grupė augtų ir gerbėjai visame pasaulyje galėtų gauti fanų klubo žurnalus, nesvarbu, kur jie gyvena.

Žinutė gerbėjams visame pasaulyje

Mizuki: Kol kas koncertavome tik Japonijoje, bet norime surengti koncertų ir užsienyje, laukite mūsų. Mes tikrai atvyksime!
Kei: (angliškai) I need you! (man reikia jūsų)
Tsurugi: Niekada neteko koncertuoti užsienyje, tad tikrai norėčiau pamėginti. Bet jei kol kas neteko apsilankyti mūsų pasirodymuose ir jei tikrai norite tai padaryti, atvykite į Japoniją!
Aki: Aš noriu surengti pasaulinį turą. Ir būtų smagu, jei mūsų įrašus galėtumėte gauti įvairiuose pasaulio kampeliuose.
Mao: Aš išreiškiu save muzika ir mes visi esame tie patys žmonės, nesvarbu, kur gyvename. Jūs galite klausytis mūsų muzikos ir žiūrėti pasirodymus internete. Jei jums patiks, jei pasaulyje yra vieta, kur galėtume susitikti su visais, kuriems mūsų reikia, noriu įsitikinti, kad tokia vieta egzistuoja. Prašau, kantriai laukite mūsų.

Ačiū!