author: Zy - translation: Non-Non ir Ieva

© 2007 Zy.connection Inc. All Rights Reserved.

Rugsėjo mėnesį Plastic Tree pirmąkart vieni pasirodė Budokan salėje ir taip atšventė savo 10-ąjį jubiliejų (DVD ZERO jau pasiekė parduotuvių lentynas). Po to sekė koncertinis turas Japonijoje. Gruodžio 30 dieną grupė kaip ir kasmet pasirodė C.C.Lemon salėje, taip pat pasirodė Naujųjų metų renginyje. Sausio 20 dieną mes laukiame grupės pasirodymo „Stylish wave ILLUSION’08 vol.1-2“ renginyje. Šiame interviu apie ateities planus ir jau nuveiktus darbus šnekėjomės su Plastic Tree vokalistu Ryutarou Arimura.

Visų pirma apžvelkime 2007-uosius ir grupės 10-ąjį jubiliejų. Rugsėjo 8 dieną pasirodėte Budokan salėje. Kada iš tiesų buvo turėjo įvykti šis koncertas?

Ryutaro: Kovo 5 dieną.

Taigi, 2007 metai jums tarsi ir prasidėjo tuo metu, ar ne?

Ryutaro:Kaip galėčiau paaiškinti...tai buvo tarsi mūsų grupės egzistavimo išbandymas. Ne kiek iš kitų pusės, kiek iš mūsų pačių. Tai įtraukė viską: dainas, kurias sukūrėme albumui Nega to Posi, mūsų dailės kūrinius, muzikinius video klipus ir gyvą pasirodymą Budokan salėje. Manau, kad darėme viską, ką galėjome daryti kaip grupė.

Tad vietoj sveikinimų jubiliejaus proga priiminėjimo turėjote įrodyti grupės reikšmę sau ir kitiems.

Ryutaro:Pirmą kartą ausyse išgirdau skambant „Sveikinu“ turbūt tik pasirodymo Budokan salėje dieną.

Tačiau dar iki pasirodymo dirbote sunkiai.

Ryutaro:Na mes rašėme dainas ir leidome įrašus, tačiau viskas buvo visiškai kitaip. Tuo metu mąsčiau apie įvairius dalykus – „Kodėl rašau dainas šiai grupei?“,“ Kodėl esame Plastic Tree?“. Pirmoji metų pusė buvo gana normali, neperkrauta. Tačiau emociškai man tai buvo įtemptas laikas.

Tu netgi mąstei, kodėl esi šioje grupėje? Koncerte sakei, kad „Plastic Tree yra medis, kuris niekada nenudžius“ (juokiasi) Manau, kad šis sakinys turi gilią prasmę.

Ryutaro:Aaa, sakiau tai (juokiasi). Tai mano noras ir viltis. Aš pamaniau, kad mums reikia kažko, kas apibendrintų 2007 metų įrašus.

Minėjai, kad mąstei apie grupės egzistavimą. Ar radai kokius nors atsakymus?

Ryutaro:Taip, tame koncerte pajutau stiprų atsakomybės jausmą. Ir tai padarė mane laimingu. Tikrai labai džiaugiausi, kad tokia grupė kaip mūsų gali koncertuoti ant tokios didelės ir svarbios scenos.

Po koncerto Budokan salėje grupė išvažiavo į koncertinį turą po Japoniją ir toliau dirbo. Tu neturėjai nė mažiausios poilsio pertraukos, ar ne?

Ryutaro:Na, man buvo skirta šiek tiek laiko po koncerto ir aš jį išnaudojau dainų rašymui.

Ir per laisvą laiką tu vis tiek rašei dainas?

Ryutaro:Taip, aš kūriau dainas. AŠ tiesiog kaupiu jas. Manau šiuo metu, po koncerto, mes visi ieškosime ir galvosime apie Plastic Tree. Todėl tai metas naujoms dainoms.

Lapkričio mėnesį du kartus koncertavote užsienyje. Ką manai apie tai?

Ryutaro:Šį kartą mane labiausiai sužavėjo Taivanas. Kelionė į Europą yra tikrai ilga. Bet Taivanas ir Korėja, kuriose aš nebuvau buvęs, yra tikrai netoli Japonijos. Aš esu gavęs ir laiškų iš taivaniečių fanų. Nors tos dvi šalys tikrai netoli, tik dabar pagaliau galėjau ten nuvykti.

Na, manau, kad jūsų muzika jungia daugybę pasaulio vietų.

Ryutaro:Dabar manau, kad pradedu matyti pasaulio prasmę. Šiais metais daug galvojau apie savo praeitį, dabartį ir ateitį ir bandžiau įžvelgti jose tą prasmę. Beje, kai grįžau verslo reikalais į namą Chiboje, kur anksčiau dirbau, kalbėjausi su vadybininku; nuo to buvo praėję labai daug laiko. Manau, kad 2007 metais turėjau puikią progą apie daug ką pamąstyti iš naujo. Tarsi buvau girtas ir dar laiko mašinoje (juokiasi).

Ar tai buvo tarsi kelionė ieškant savęs?

Ryutaro:Turbūt, pats ieškojau savęs (juokiasi).

Likusią interviu dalį rasite žurnale Zy 38
© 2007 Zy.connection Inc. Visos teisės saugomos.